žiuburys

žiuburỹs sm. (3^b) Jn(Kv), K.Būg, NdŽ, KŽ, DūnŽ; D.Pošk, Kos159, G123, BzBkVIII113, Dov žr. žiburys: 1. Pasakė, ka žiùburio nėkur nedegtų Erž. Uždek trobo[je] žiùburį Kv. Įbrėža žiùburį, veiza – veršis trobo[je] Mžk. Prie žiùburio plėšydavom plunksnas vakarais Jrb. Kažkas su žiùburiu par lauką atžiuburuo[ja] Vkš. Tujau užsidegėv žiùburį, ieškojov, nėko nėr Sd. Dek žiùburį, tamsi! Rdn. Dienos švieso[je] vis geriau matyti ne ką pri žiùburio Pln. Pri tokios šviesos verpė, nebuvo kito žiùburio Yl. Aš čia neru atsisėdusi pri kuknės, jau žiùburį prisisukusi Trk. Aš matau – žiuburỹs dega. Dabar aš py to žiùburio pybėgsu, sakau, gal paklausu, kur tas kelys eita Rsn. Anie žadėjo tus piningus vakarą skaityti pri žiùburio Žr. Dieną važiuos į mišką, o vakare pri žiùburio pristatys kapoti virbų Brs. Nematyties [lauke], eikiam su žiùburiu Varn. Parejo į trobą, sako, užsidegė žiùburį, vaikščio[ja] Nv. Kas žiùburį leis degyti – su šakaliais švietė Vn. Taip bešnekant jau gerai pritemo, uždegė žiuburį Žem. Turėjau žiuburį, noris nelabai šviesų, bet vienok prie tokio meilu man buvo I. | Kaip būs šventės, žiùburius laidys, buvau Vilniuo[je], mačiau [fejerverką] Eig. ^ Vaikų akės kaip žiuburiaĩ (jie viską stebi) Krš. Miną ka nutėškęs [paveiksluojamasis], akys kaip žiuburiaĩ! Rdn. Žiba jo akelės kaip žiuburelis, skaistus veidelis kaip bijūnelis RD153. Limpa pri tokių paleistuvių [mergaitės] – kai plestekės į žiùburį leka Krš. Eik, ko čia įsiveizėjai, kaip veršis į žiùburį Vkš. Du žiuburiaĩ kakto[je], išsišviepk i matysi Krš. Užtrauka toks spirutas dvasią, žiuburiaĩ leka iš akių Krš. Šaukėm, Lietuva, Lietuva, kaip žiùburio laukėm užsidegančio, o susipurvinom Krš. ║ šviečiantis dangaus kūnas: Danguje daug žiuburiùkų Jrb. Saulė tarp kitų žiuburių šviesesnė rš. 2. Pamatys – žiuburỹs kur, bėgdavo, šaukdavo, ka nedegtų (per karą) Erž. Sutemo, gaunam nakoti, y[ra] žiuburỹs kame pakelė[je] Lk. Žiūriu – pas jų žiuburỹs par naktį, tik jau kas no[rs] negerai Jrb. 3. [Vyskupas Mikalojus] draugė[je] su kitais didžiūnais įsteigė jezavitams Kražiūse klioštorių, tapusį paskiaus žiuburiu arba pirmiausia vieta apšvietimo žemaičių M.Valanč. ║ prk. apie judrų, gražų, darbštų: O vyras buvo, žiuburỹs – ką senatvia daro: par trobą sunkiai pareina Krš. Muno žiuburỹs [vaikaitis]: kur tik siunti, visur bėga, visur leka, padeda Žd. Mūso seniūnas yr žiuburỹs, tvarką daro Všv. Švarus, jaunas vyrukas, žiuburỹs tikras Rdn. 4. Skalų pušinių priskaldysma, išdžiovysma i liuob būs žiuburỹs Pln. Žiùburį skaldžiau, ir įlindo rakštis Kv. Žiubink su žiùburiu, o šviesk su žvake J. Kūčių vakarą suskaldys žiubureliùs, ka nereiktų rytmetį nė peilio čipinėti – tiek pagerba šventę End. Senolis vakarais liuob žiuburukùs skaldys Šv. Pramurka yr žiuburiùkams susidėti Rt. 5. Juo aš bėgu, juo ans muni genas, tas žiuburẽlis Sd. Tie žiuburẽliai tokie šviesi, teip kaip kumsčios tokie Žeml. Nu žiuburiaĩ kitą kartą vaikščiojo vis tiek paupiais Ms. Tada aiškiai mačiau žiùburį degant Vkš. Visi bijojėm eiti, kur tie žiuburẽliai vaikščiojo Žd. Rudenį žiuburẽliai iš Pargauskio rūdyno – iš to užakusio ežero – kilsta ir susirenka ant kapelių Vkš. Kitą kartą buvo šlapi metai, i daugiausiai tie žiuburẽliai pakilsta iš pelkių Sd. Tiktai po akių žiuburẽlis plukt, pašoko žiuburẽlis Žr. Sakydavo, žiuburẽlis dega, ten baido Akm. Arklys šnarpšta, krimta an kelių, o žiuburỹs sau eina šalia Žeml. 6. Išvirėm bulvynę su žiuburẽliais Brs.

◊ kaĩp su žiùburiu atidū́rė į ãkį (akìs) akivaizdžiai buvo nubausti: Atidūrė Dievas kaip su žiuburiu į akį LTR(Šll). Aje, atidūrė tei kai su žiùburiu į akìs Erž.

kaĩp (it) žiuburỹs apie gražų, linksmą, judrų, darbštų: Seniau tokie vaikiukai buvo kaĩp žiuburiaĩ, daba dribso Krš. Merga turì būti kaĩp žiuburỹs, o taip iš tavęs tik juoką trauks Rdn. Kad ir sena esu, ale po trobą sukuos kaĩp žiuburỹs Vkš. Agni mergelka – kaĩp žiuburỹs Šv. Greiti kaĩp žiuburiaĩ buvom End. Kaĩp žiuburỹs tas vaikas – ką liepsi – kaip ugnis tujau Trk. Ta tus arklius nenutūrės, tie arkliai būs teip kaĩp žiuburiaĩ Žd. Kumelys it žiuburys greitas Šts. Ji tiek išdykus – kaĩ žiuburỹs Jrb. Ot spritnus vaikas, kaĩp žiuburỹs, visur kaip sudegęs Užv. Greitybė mergos: kaĩp žiuburiùkas laksto Krš. Kaĩp žiuburỹs vaikis, o tokią prasčią pačią gavo Rdn. Buvau kaĩp žiuburỹs, kas manė, ka būsu vadžiojama, nematysu Krš. Mokytiejai seniau buvo kaip žiuburiaĩ, dori, tvarkingi Krš. Ana pri darbo kaĩp žiuburỹs Vkš. Žmogus kaip žiuburys Kos182. su žiùburiu

1. labai (ieškoti sunkiai randamą, retai pasitaikantį): Teisingo žmogaus reik ieškoti su žiùburiu End. Vaikai su žiùburiu ieškos vargo, nerimsta Krš. Jauno kaime i su žiùburiu reik ieškoti, yr dar koks traktorninkas Krš. Tokio vyro daba reiktum su žiùburiu ieškoti, negėrė, ūkę nulaikė i pakėlė Trš. Nu nebėr: ieško su žiùburiu, eina, verta po klėtę, po kūtę Žd.

2. visai, niekaip (nerasti): Vagių čia nė su žiùburiu nerasi Mžk. Tokio meistro daba i su žiùburiu nerasi: žmonių nagai ne tie Krš. Piningų pri ano nė su žiùburiu nerasi Grdm. Kanapių dabar su žiùburiu nerasi, o maišai liuob būs [turguje] Krš.

žiùburį dùrti (dúoti, įkìšti) į ãkį (į akìs) pamokyti, akivaizdžiai rodyti bausmę: Dūrė Dievas žiùburį į akès už tokį pasileidimą Krš. Dū́rė žiùburį į akès, nubaudė Dievas už velnių krėtimą Krš. Gal čia Dievas mumis netikėlius bauda [sausra], dùra žiùburį į akès Rdn. Dãvė Dievas žiùburį į akès, žinos, kaip biedną bobą skausti DūnŽ. Dievas žiùburį dùra į akès: žmogau, liaukias! Rdn. Dievas žiùburį įkišo į akis, ne kitaip Pvn.